Andrius Vištelis-Višteliauskas

LIETUVIŲ RAŠYTOJAS, POETAS, PUBLICISTAS, VERTĖJAS, VIENAS IŠ LIETUVIŲ TAUTINIO ATGIMIMO ŽURNALO „AUŠRA“ (1883–1886) STEIGĖJŲ

Vištelis gimė 1837 m. netoli Zapyškio, karališkųjų valstiečių šeimoje. Nors tai reiškė daugiau laisvių ir jokių lažo prievolių, šeima neturėjo žemės, vadinasi – neturėjo maisto. Vaikystė buvo sunki. Nuo ankstyvo pavasario iki šalnų Vištelis klajojo po Lietuvą elgetaudamas. Tai tapo pirmuoju jo „amatu“. Žiemomis mokėsi – gabumai buvo akivaizdūs, todėl Zapyškio dekanas ėmėsi jį ruošti į Seinų kunigų seminariją. Tačiau planai žlugo: Vištelis pavogė iš Zapyškio bažnyčios taurę, norėdamas ją parduoti ir susirinkti lėšų mokslams. Jis buvo greitai sučiuptas. Vagis iš jo buvo prastas, kaip ir būsimas kunigas – už tokį poelgį jokia seminarija jo nebepriėmė.
1863 m. prasidėjęs sukilimas tapo nauju Vištelio gyvenimo posūkiu. Vištelis išėjo į miškus su dalgiu rankoje. Netrukus pasižymėjo kautynėse ir buvo pakeltas į karininko laipsnį. Be kovos, jis kūrė sukilėlių dainas. Populiariausia – „Maršas Lietuvos“ – dar ilgai skambėjo po sukilimo:
„Gana, broliai, mums miegoti / Ant kapų motynos! / Nėr ko ilgai nei dūmoti, / Nosis pakabinus...“
Nors sukilimas buvo pralaimėtas, Vištelis liko gyvas – nei pakartas, nei ištremtas, pasitraukė į Prūsiją. Deja, sukilimo kaina buvo didelė – jis patyrė 33 sužeidimus, kurių padariniai lydėjo jį visą gyvenimą. Prūsijoje apsigydęs žaizdas – patraukė į Paryžių. Tačiau Prancūzijoje jam įsitvirtinti nepavyko.
Vištelis gimė 1837 m. netoli Zapyškio, karališkųjų valstiečių šeimoje. Nors tai reiškė daugiau laisvių ir jokių lažo prievolių, šeima neturėjo žemės, vadinasi – neturėjo maisto. Vaikystė buvo sunki. Nuo ankstyvo pavasario iki šalnų Vištelis klajojo po Lietuvą elgetaudamas. Tai tapo pirmuoju jo „amatu“. Žiemomis mokėsi – gabumai buvo akivaizdūs, todėl Zapyškio dekanas ėmėsi jį ruošti į Seinų kunigų seminariją. Tačiau planai žlugo: Vištelis pavogė iš Zapyškio bažnyčios taurę, norėdamas ją parduoti ir susirinkti lėšų mokslams. Jis buvo greitai sučiuptas. Vagis iš jo buvo prastas, kaip ir būsimas kunigas – už tokį poelgį jokia seminarija jo nebepriėmė.

1863 m. prasidėjęs sukilimas tapo nauju Vištelio gyvenimo posūkiu. Vištelis išėjo į miškus su dalgiu rankoje. Netrukus pasižymėjo kautynėse ir buvo pakeltas į karininko laipsnį. Be kovos, jis kūrė sukilėlių dainas. Populiariausia – „Maršas Lietuvos“ – dar ilgai skambėjo po sukilimo:
„Gana, broliai, mums miegoti / Ant kapų motynos! / Nėr ko ilgai nei dūmoti, / Nosis pakabinus...“
Nors sukilimas buvo pralaimėtas, Vištelis liko gyvas – nei pakartas, nei ištremtas, pasitraukė į Prūsiją. Deja, sukilimo kaina buvo didelė – jis patyrė 33 sužeidimus, kurių padariniai lydėjo jį visą gyvenimą. Prūsijoje apsigydęs žaizdas – patraukė į Paryžių. Tačiau Prancūzijoje jam įsitvirtinti nepavyko.
Tuo pat metu jo dėmesį patraukė kova dėl Italijos suvienijimo ir pagrindinė jos figūra – Džiuzepė Garibaldis. Supratęs, kad tai ta pati kova už tautų laisvę, prie kurios prisidėjo Lietuvoje, jis prisijungė prie Garibaldžio pajėgų. Kovėsi Pietų Tirolyje, Venecijoje, išmoko italų kalbos. Tačiau viename mūšyje su Austrijos–Vengrijos kariuomene vėl pateko į nelaisvę.

Nepageidaujamas dar vienoje imperijoje, Vištelis buvo ištremtas į Galiciją – į dabartinę Vakarų Ukrainą. Kurį laiką gyveno Lvove, dirbo įvairius darbus. Ir čia jo veikla netrukus tapo įtartina, todėl imperija jam įsakė išvykti – kitu atveju būtų perduotas Rusijai. Kadangi į „Meškoriją“ (taip jis vadino Rusijos imperiją) grįžti nenorėjo, patraukė į Šveicariją, vėliau – į Paryžių.

Nuo 1870 m. gyveno Prūsijos valdomoje Poznanės kunigaikštystėje, dirbo miškininku, ūkininkavo, vedė lenkę mokytoją Adolfą. „Aušros“ reikalais lankėsi Mažojoje Lietuvoje, bendradarbiavo su Jurgiu Mikšu, Jonu Basanavičiumi, Jonu Šliūpu, Juozu Adomaičiu-Šernu ir kt.

Lietuvių kalbos ir tautos istorijos ieškojimai Vištelį atvedė prie senovės baltų tikėjimo. Ant savo ūkio kalnelio jis įkūrė pagonišką šventyklą. Taip XIX a. II pusėje tolimoje Poznanės kunigaikštystėje įsikūręs Vištelis tapo bene pirmuoju lietuvių neopagonimi – dabartinių baltų tikėjimo išpažintojų pirmtaku.

Po valdžios įsakymo svetimšaliams išsikelti, 1886 m. su šeima išvyko į Braziliją. Po dviejų vaikų mirties persikėlė į Argentiną, Buenos Aires. Iš pradžių užsiėmė prekyba, vėliau – žemės ūkiu, toliau susirašinėjo su lietuviais inteligentais, rašė straipsnius į spaudą. Gyvenimas Argentinoje po truputį ėmė kilti viršun. Tačiau Vištelis ir vėl suimamas. Tik šįkart ne dėl politikos, o dėl muštynių – pasikvietęs porą draugų, jis sumušė žmogų. Po šios istorijos paūmėjo dar gyvenimo Vokietijos imperijoje metu pasireiškusi persekiojimo manija. Taip 1889 m. lapkričio mėnesį Vištelis atsidūrė beprotnamyje. Jo būklė tai gerėdavo, tai blogėdavo, tačiau niekada nepasitaisydavo tiek, kad būtų išleistas. Uždarytas jis savo laiką skyrė lietuvių kalbai. Kartkartėmis, paremiamas lietuvių išeivių bendruomenės, rašė laiškus iš beprotnamio. Išbuvęs uždarytas ištisus 23 metus, 1912 m. Vištelis mirė, palikęs vieną spalvingiausių ir dramatiškiausių lietuvių rašytojų gyvenimų.

Atminimo įamžinimas Kauno rajone:

1989 m. Kluoniškių kaime, Zapyškio seniūnijoje, poetui, vertėjui, publicistui, aušrininkui Andriui Višteliui – Višteliauskui atminti pastatytas paminklas. Manoma, jog šioje vietoje poetas kurį laiką gyveno. 
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/poetui-a-visteliui-visteliauskui-kluoniskiu-km/

1995 m. Gaižėnų kaime, Ringaudų seniūnijoje pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Vištelio  gimtosios sodybos vietai pažymėti. Ant akmens įrašas : „Aušrininko, varpininko, 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Garibaldžio kovų Italijoje dalyvio, poeto A.Vištelio – Višteliausko gimtinė. 1995“ (manoma, jog čia poetas gimė).
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/a-vistelio-visteliausko-sodyba-ringadu-sen/

Lit.:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Andrius_Vi%C5%A1telis-Vi%C5%A1teliauskas
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/andrius-vistelis-visteliauskas-viena-ispudingiausiu-istoriju-kuria-galima-papasakoti-apie-xix-a-lietuviu-rasytojus-286-722090

Nuotr.:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Andrius_Vi%C5%A1telis-Vi%C5%A1teliauskas