A. Vištelio-Višteliausko sodybos vieta, Ringadų sen.

Andrius Vištelis-Višteliauskas (1840–1904) – vienas žymiausių „Aušros“ poetų, rėmėjų ir platintojų. Nors poezija nebuvo stipriausia jo pusė, ši asmenybė išliko ryški dėl savo įvairiapusių nuopelnų lietuvių kultūrai ir laisvės kovoms.

1995 m. Gaižėnų kaime, Ringaudų seniūnijoje pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Vištelio  gimtosios sodybos vietai pažymėti. Ant akmens įrašas : „Aušrininko, varpininko, 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Garibaldžio kovų Italijoje dalyvio, poeto A.Vištelio – Višteliausko gimtinė. 1995“ (manoma, jog čia poetas gimė).
1996 m. Kluoniškių kaime atidengtas kitas paminklas, simbolizuojantis poetą giedančios paukštės atvaizdu. Vištelio atminimui taip pat skirtos meno kūrinių interpretacijos, kaip antai J. Marcinkevičiaus pjesė „Erelnyčia“.

Vištelis gimė Gaižėnų kaime, Ringaudų seniūnijoje, didelėje, skurdžiai gyvenusioje šeimoje. Nuo vaikystės susidūręs su vargu, jis siekė mokslo, žiemomis lankė Zapyškio mokyklą ir svajojo tapti kunigu. Tačiau dėl lėšų stokos ir nelaimingų aplinkybių ši svajonė žlugo. Nepaisant to, jis siekė švietimo, baigė šešias klases.
1863 m. Vištelis prisijungė prie sukilėlių būrio Balbieriškio, Pilviškių ir Ąžuolų Būdos miškuose. Už drąsą buvo pakeltas karininku. Sukilime jis ne tik kovojo, bet ir kūrė sukilėlių dainas – populiariausias jo kūrinys buvo „Maršas Lietuvos“. Sužeistas pateko į nelaisvę, tačiau stebuklingai pabėgo į Vakarus.

Vištelis prisijungė prie Džiuzepės Garibaldžio armijos Italijoje, dalyvavo kovose ir pateko į austrų nelaisvę. Vėliau gyveno Poznanės kunigaikštystėje, kur dirbo miškininku ir ūkininkavo. 1886 m., valdžios įsakymu priverstas išsikelti, emigravo į Pietų Ameriką. Gyvendamas Brazilijoje ir Argentinoje, užsiėmė prekyba ir žemės ūkiu.
Nors gyveno toli nuo Lietuvos, Vištelis aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje. Jis palaikė ryšius su J. Basanavičiumi, J. Šliūpu, M. Jankumi ir kitais šviesuoliais, bendradarbiavo su leidiniais „Varpas“, „Vienybė lietuvninkų“ ir „Lietuviškasis balsas“.

Vištelis kurti pradėjo būdamas 17 metų. Jo kūryba, nors ir išsibarsčiusi įvairiuose leidiniuose, apėmė eilėraščius, pasakėčias („Lietuviškoji kalba“, „Regėjimas“, „Šviesūnas ir pelėda“) bei vertimus, tarp jų – J. Kraševskio „Vitolio rauda“. Rašydamas romantinio stiliaus kūrinius, jis idealizavo Lietuvos gamtą ir istoriją.

Andrius Vištelis-Višteliauskas išlieka vienu iškiliausių XIX a. Lietuvos aušrininkų, kurio gyvenimo kelias driekiasi nuo gimtojo Zapyškio iki tolimosios Argentinos. Jo kūryba, kova ir darbai tapo įkvėpimu tiek savo laikmečiui, tiek ateities kartoms.

Lit.: 
https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/pazink-zapyski-19-priezasciu-aplankyti-si-miesteli-1630-1227158
https://lt.wikipedia.org/wiki/Andrius_Vi%C5%A1telis-Vi%C5%A1teliauskas

Nuotr.: 
Virginijos Tamašauskienės