Bibliotekos istorija

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir 30 padalinių nepertraukiamai vykdė kultūrines ir informacines veiklas, įgyvendino naujus technologinius sprendimus, puoselėjo ir šiuolaikiškai pristatė krašto kultūros paveldą, teikė viso gyvenimo mokymosi ir turiningo laisvalaikio paslaugas. Rajono viešosiose bibliotekose buvo organizuojami renginiai, įvairios edukacijos gyvai ir virtualiai, vykdomas neformalusis suaugusiųjų, vaikų bei paauglių švietimas. Taip pat buvo kuriamos modernizuotos, pritaikytos skaitymą skatinančios aplinkos ir užtikrinamas jų prieinamumas.

Kauno rajono savivaldybės bibliotekos įgyvendino daug veiklų, sprendžiančių vaikų užimtumo vasaros metu problemas ir prisidedančių prie neformaliojo vaikų švietimo. Viešosios bibliotekos rengiamose edukacinėse veiklose moksleiviai gausiai lankėsi gyvai, o nuotoliniu būdu jungėsi daugelis rajono mokyklų. 

Sėkmingai veikė Trečiojo amžiaus universitetas, jungiantis apie 80 dalyvių. 

Pasisekimo sulaukė projektas „Susitikime pokyčiams!“, kuris buvo skirtas lankytojams sustiprėti psichologiškai popandeminiu laikotarpiu.
 
Gerai pasirodyta akcijoje „Vasara su knyga“: Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojai pirmavo regione pagal skaitymo iššūkį įveikusių dalyvių skaičių.

Toliau buvo plėtojamas projektas „Biblioteka visiems“, įgalinantis plačiau atverti bibliotekų duris skirtingų poreikių turintiems lankytojams. Tikslas – didinti paslaugų prieinamumą įvairaus įgalumo žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti toleranciją. 

Viešojoje bibliotekoje buvo tęsiami sensoriniai skaitymai; jiems vesti reikalingomis priemonėmis aprūpinti ir padaliniai, apmokyti darbuotojai, kad sensoriniai skaitymai galėtų būti vedami visame Kauno rajone.

Lietuvoje gyvenančius Ukrainos piliečius kvietėme aktyviai naudotis bibliotekos paslaugomis: nemokamais skaitytojų pažymėjimais, knygomis suaugusiesiems ir vaikams ukrainiečių kalba, kompiuteriais, internetu, visomis kitomis edukacinėmis veiklomis (vasaros stovyklose ir užimtumo programose). Viešoji biblioteka organizavo ir įvykdė nuotolinių lietuvių kalbos pamokų ukrainiečiams ciklą (10 žmonių grupei). 

Prie projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ Viešoji biblioteka bei padaliniai prisidėjo efektyvia ir savalaike informacijos sklaida, taip pat minėtinas bibliotekos bendradarbiavimas buvusiuose Kauno centrinio pašto rūmuose steigiant Ukrainos kūrybininkams ir menininkams skirtą erdvę „CulturEukraine“. Viešosios bibliotekos darbuotojai kartu su Garliavos bendruomenės nariais sėkmingai dalyvavo „Fluxus Labas“ festivalyje. Bibliotekos darbuotojų pastangos ir indėlis į projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ veiklas įvertintas apdovanojimu. 

Gavus papildomą savivaldybės finansavimą, 2022-ųjų pabaigoje buvo sukurta ir įveiklinta nauja Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainės versija. Ji yra pritaikyta neįgaliesiems, išsiskiria šiuolaikišku dizainu, tinkama įvairaus elektroninio turinio sklaidai ir visiems išmaniesiems įrenginiams (patogesnė bei sąveikesnė mobilioji svetainės versija). 

Įgyvendintas projektas darbuotojų kvalifikacijai kelti „Bibliotekininkų žinių ir kompetencijų tobulinimas“. Be to, buvo tęsiama 2021 m. mokymuose įdiegta naujovė – darbuotojai moko darbuotojus.

Plėtodama bendruomeninę šokio iniciatyvą „GarliaKvietį šok!“, biblioteka subūrė šokėjų komandą (kurią sudarė dalis bibliotekos kolektyvo bei Garliavos apylinkių bendruomenės atstovai) ir tarptautiniuose renginiuose pristatė stimpanko subkultūrą reprezentuojantį šokį. 

Kai dauguma kultūros įstaigų buvo sustabdžiusios veiklą, bibliotekos dar geriau prisitaikė dirbti karantino sąlygomis ir ištobulino bekontakčio aptarnavimo metodus. 

Nuolat dalyvaudamos reikšminguose projektuose visos Kauno rajono viešosios bibliotekos atnaujino informacines technologijas, sėkmingai diegė gautus inžinerinius paketus, kuriuos sudarė trimačio vaizdo (3D), robotikos priemonės, galingi kompiuteriai. 

Lankytojai ypač susidomėjo Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vykdomo gyventojų sveikatinimo projekto veiklomis. Biblioteka nuolat stengiasi pritraukti naujų partnerių, padedančių plėtoti novatoriškas paslaugas. Taip plečiamas ir bibliotekos lankytojų ratas.

Biblioteka įgyvendino 2 Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus projektus, susijusius su kultūriniu bendruomenės ugdymu.

„Augame skaitydami ir kurdami“ – vaikų kūrybiškumui ir skaitymo įgūdžiams lavinti – renginiai ir edukacinės veiklos vaikams, jų metu bibliotekoje lankėsi šiuolaikiški ir populiarūs rašytojai; „Biblioteka pažinimui ir atradimams“ – veiklos, skirtos rajono paveldo sklaidai. 

Karantino sąlygos ir iššūkiai paskatino ne tik pokyčius bibliotekose, bet ir naujų galimybių bei idėjų gimimą, padėjo atrasti būdus joms įgyvendinti. 

Edukacijos persikėlė į virtualiąją erdvę – buvo transliuojamos iš Mažosios įrašų studijos, o įrašai skelbiami bibliotekos svetainėje ir „YouTube“ kanale.

Viena iš naujovių bibliotekų veikloje – rūpestis vaikų užimtumu per vasaros ir rudens atostogų stovyklas. Viešojoje bibliotekoje bei 30 padalinių buvo vykdoma vaikų vasaros užimtumo programa. Stovyklose dalyvavo daugiau nei 60 vaikų, o vaikų vasaros užimtumo programoje – apie 600 vaikų. Grįžtamasis ryšys – patenkinti tėvai, drauge su vaikais tapę aktyviais bibliotekų lankytojais.

Viešojoje bibliotekoje pristatytas vienas iš „Kaunas Europos kultūros sostinės 2022“ projekto „100 Kauno atvaizdų“ kūrinių – menininkės Rebekos Bruder sukurtas Kazio Borutos namo maketas. 

Skatindama ankstyvąjį skaitymą, viešoji biblioteka ir padaliniai aktyviai įsitraukė į Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektą „Knygų startas“. 

2021 m. VB parengtas projektas „Biblioteka – pažinimui ir atradimams“ įgalino sukurti inovatyvų stalo žaidimą visai šeimai apie Kauno rajono materialiojo ir nematerialiojo paveldo vertybes „Būkime keliautojais ir atradėjais“. Stalo žaidimo išleista 150 egz., jie išdalyti visoms rajono viešosioms bibliotekoms. 

Biblioteka plėtojo bendradarbiavimą įgyvendinant projektą „Biblioteka visiems“ – siekė suteikti paslaugas silpniau matantiems, disleksiją turintiems lankytojams, kūrė naujas paslaugas autizmo spektro (ASS) ir kitų kalbos, komunikacijos bei elgesio sutrikimų turintiems lankytojams, rengė bibliotekininkams seminarus ir taip ugdė darbuotojų įgūdžius dirbti su įvairiai galinčiais lankytojais. 

Įgyvendinant bendrus projektus su Lietuvos audiosensorine biblioteka (buvusi Lietuvos aklųjų biblioteka), didinamas paslaugų prieinamumas negalią turintiems žmonėms, ugdoma tolerancija. Neįgaliesiems knygos pristatomos į namus, bendradarbiaujama su socialinės terapijos namais „Akvila“, Garliavos neįgaliųjų draugija ir kt.

Bibliotekos operatyviai, išradingai ir lanksčiai reagavo į pandemijos iškeltus iššūkius, vedė nuotolines edukacijas, mokymus, nuotoliu teikė įvairią bibliotekinę informaciją, aktyviai skelbė naujienas socialiniuose tinkluose ir bibliotekos svetainėje. Nuotolinės edukacijos, robotikos mokymai, virtualios parodos, virtualūs naujų knygų pristatymai, bekontaktis skaitytojų aptarnavimas. Aktyviomis nuotolinėmis veiklomis biblioteka prisidėjo prie formaliojo ir neformaliojo ugdymo. Didelė dalis surengtų dailės, tautodailės ir fotografijos parodų vėliau perkeltos į virtualią erdvę. Didžiąją dalį 2020 metų bibliotekos dirbo karantino sąlygomis: vartotojai buvo aptarnaujami bekontakčiu būdu. Prisitaikyta prie karantino reikalavimų, kad žmonėms kuo rečiau reikėtų lankytis bibliotekoje: skaitytojui išduodama iki 15 egz.; grąžinamos knygos turėjo būti 3 paras karantinuojamos.

Per pirmąjį karantiną VB darbuotojai prisidėjo prie socialinės akcijos „Pagalba gydytojams“: 3D spausdintuvu buvo pagaminta apie šimtas skydelių ir įteikta gydytojams. 

Lietuvos kultūros tarybos ir Kauno rajono savivaldybės finansuotas projektas „Kultūrinės slinktys Kauno rajone“ pritraukė profesionaliojo meno atlikėjų, gausų būrį bendruomenės narių, nes lankytojai buvo išsiilgę kultūrinių renginių.

Sustiprintas darbas su vaikais: projektai „Praleisk vasarą šiuolaikiškai“, „Super atostogos bibliotekoje: išmaniai ir kūrybingai“, „Draugaukime ir kurkime kartu“. Nuotolinė stovykla veikė per moksleivių rudens atostogas. 

Viešoji biblioteka ir padaliniai dalyvavo iš Europos Sąjungos fondų finansuojamame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekte „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Gyventojams buvo vedami skaitmeninio raštingumo mokymai, atnaujinama bibliotekų kompiuterinė įranga, spartinamas interneto ryšys.

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka tapo viena iš skaitmeninio raštingumo mokymų lyderių Lietuvoje ir 2020 m. gavo projekto „Prisijungusi Lietuva“ aukščiausią įvertinimą „Biblioteka – skaitmeninio raštingumo mokymų lyderė“. Įgyvendindami projektą, 11 Kauno rajono bibliotekininkų apmokė per 2000 žmonių.

Bibliotekos prioritetinės kryptys 2020-aisiais: gerinti bibliotekų infrastruktūrą, skatinti gyventojų informacinį ir skaitmeninį raštingumą, didinti bibliotekos paslaugų įvairovę. 

Sustiprintas dėmesys skaitymo skatinimo veikloms siekiant pagerinti gyventojų savijautą, psichologinę sveikatą, sumažinti depresiją.

Valstybė ypač rėmė vaikų užimtumą ir neformalųjį ugdymą skirdama lėšų savivaldybėms. Įsigyta IT įrangos, priemonių, stalo ir lauko žaidimų edukacinėms bei pramoginėms turiningo laisvalaikio veikloms VB ir padalinių bibliotekose įgyvendinti.

Biblioteka itin glaudžiai bendradarbiavo su švietimo įstaigomis ir kūrybiškai pažvelgė į neformalųjį švietimą: sukūrė net 80 virtualių edukacijų (jomis dalijamasi bibliotekos kanale „YouTube“ tinkle ir bibliotekos interneto svetainėje), transliavo „Zoom“ ir „Microsoft Teams“ platformose. 

Viešoji biblioteka pradėjo bendradarbiauti su VšĮ „Kaunas 2022“, „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programa „Šiuolaikinės seniūnijos“ ir „Fluxus Labas!“, organizavo bendruomeninę iniciatyvą „GarliaKvietį šok!“. Tai išskirtinis bendruomeniškumo skatinimo projektas Kauno rajono bendruomenei. Pasitelkus profesionalų šokėją bei fizinio aktyvumo specialistus, garliaviečiai patys kūrė jų identitetą atspindintį šokį „GarliaKvietis“. Norint skatinti žmonių aktyvumą, užtikrinti viešųjų erdvių įveiklinimą, užsiėmimai vyko netradicinėse erdvėse, juos vedė šokių grupės „Noepico“ profesionalus šokėjas Carlo Bibiano

2020 m. projektai: „Kultūrinės slinktys Kauno rajone“ (profesionaliosios kultūros sklaida – įtrauktos 12 Kauno rajono miestelių ir kaimų bendruomenės), „Pažink Kauno rajoną šiuolaikiškai“ (kultūros paveldo reprezentacija inovatyviomis technologijomis), „Bibliotekininko sėkmė – mokytis įveikti naujus iššūkius“ (pastanga moderniau ir novatoriškiau organizuoti bibliotekų veiklas, plečiant darbuotojų profesines kompetencijas, skatinant kūrybiškumą ir motyvuojant). 

Reikšmingas bibliotekos indėlis į krašto kultūros puoselėjimą – interaktyvaus žaidimo „50 istorijos pėdsakų Kauno rajone“ sukūrimas ir pritaikymas besimokančiųjų edukaciniams ir gyventojų laisvalaikio poreikiams.

Biblioteka aktyviai bendradarbiavo su VšĮ „Actio Catholica Patria“ ir skatino aktyvesnį bendruomenių įsitraukimą į savanorystę bibliotekoje.

Vykdydamos veiklas, skatinančias skaitymą, savišvietą, kultūrinį ir socialinį sąmoningumą, bibliotekos orientavosi į įvairių bendruomenės grupių poreikius. 

Viešoji biblioteka visose bibliotekose inicijavo vasaros skaitymo akciją, taip pat moksleivių programinės literatūros skaitymo akciją „Auginu knygų skaitymo medį“. 

2019 m. rodikliai rodo, kad pagerėjo elektroninių paslaugų vartojimas. Tam galimai turėjo įtakos gyventojų mokymai, bibliotekose nuolat teikiamos konsultacijos, įvairios edukacijos su informacinėmis technologijomis.

Trečius metus iš eilės laimėtas dalinis Lietuvos kultūros tarybos finansavimas projektui „Išmanusis kultūros kelias Kauno rajone I–III“ leido sukurti virtualų gidą po Kauno rajono kultūrines vietas, apėmė 172 kultūrinius objektus.

Bibliotekų darbuotojai įsitraukė į „Kaunas 2022“ programą, dalyvavo mokymuose ir užsiėmimuose.

Svarbi užduotis – gyventojų skaitmeninio raštingumo bendruomenėse gerinimas. Viešoji biblioteka su padaliniais prisijungė prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos su partneriais vykdomų projektų: „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešojo interneto prieigos infrastruktūroje“ ir „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ (įgyvendinamas 2018–2020 m.), kurie reikšmingi atnaujinant bibliotekų infrastruktūrą ir teikiant jose skaitmeninio raštingumo mokymus gyventojams. Vykdant projektą, Viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose kompiuterinio ir skaitmeninio raštingumo apmokyta 2010 gyventojų. Už aktyvų skaitmeninio raštingumo mokymų gyventojams organizavimą Viešoji biblioteka paskelbta Skaitmeninio raštingumo lydere tarp Lietuvos didžiųjų miestų ir rajonų, o geriausia skaitmeninio raštingumo lektore projekte „Prisijungusi Lietuva“ išrinkta tuometė Pagynės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Gabija Ščiukauskaitė.

Įsteigus edukatoriaus etatą, bibliotekoje suaktyvėjo neformaliojo suaugusiųjų ir vaikų švietimo veikla.

Labai išpopuliarėjus robotikai, Viešojoje bibliotekoje įsteigtos robotikos kūrybinės dirbtuvės, vedamos VDU dėstytojo Šarūno Ašmanto.

Veiklų įvairovė paskatino vaikus ir jaunimą aktyviau lankytis bibliotekose, suteikė galimybes įdomiai leisti laisvalaikį, skatino kūrybiškumą ir ugdė pomėgį skaityti (pradėti rengti komiksų kūrimo užsiėmimai, edukacijos su dronais, „Lego“ robotikos veiklos).

Bibliotekos teikė prieigą prie 12 el. duomenų bazių.

Buvo rengiamos parodos bendradarbiaujant su įvairiomis atminties institucijomis visoje Lietuvoje, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su Istorine LR Prezidentūra Kaune, VB surengtos 3 istorinės parodos.

Daug dėmesio skirta skaitymui skatinti: VB ir padaliniai vykdė skaitymo akciją „100 knygų vaikams ir Lietuvai“. Akcijoje „Vasara su knyga“ biblioteka užėmė 3 vietą tarp apskrities bibliotekų.

2018 m. bibliotekos sukurti projektiniai darbai: kilnojamoji ekspozicija „Šimtas faktų apie iškilias Kauno rajono asmenybes“ ir virtualus gidas „Išmanusis kultūros kelias Kauno rajone“ (I ir II dalis). Tai išliekamąją vertę turinti istorinė, kraštotyrinė medžiaga, svarbus Kauno rajono kultūros paveldo įprasminimo ir sklaidos šaltinis, Kauno rajono pristatymas virtualioje erdvėje. 

2018 m. gerinant socialinę integraciją Garliavos mieste, pradėtas įgyvendinti projektas „Kai idėjos virsta realybe: Garliavos miesto bendruomenės aktyvinimas ir stiprinimas mažinant socialinę atskirtį“. 

Bibliotekose radosi įvairesnių suaugusiųjų neformaliojo ugdymosi galimybių: internetinės transliacijos skaitmeniniam raštingumui ugdyti, sveikatinimo užsiėmimai, klubai pagal pomėgius, kompiuterinio raštingumo mokymai.

Jaunoms mamoms su vaikučiais įsteigtas Viešosios bibliotekos smalsučių „0+“ klubas. Jis iki šiol išliko labai populiarus.

Paskelbus, kad Kaunas kartu su Kauno rajonu tapo „Europos kultūros sostine 2022“, Viešoji biblioteka įsitraukė į kultūros kūrimą bendruomenei, inicijuojant pokyčius, stiprinant pilietiškumą, aktualizuojant krašto kultūros paveldą, aktyvinant moksleivių, studentų, senjorų dalyvavimą įvairiose edukacinėse veiklose, stiprinant savanorystės tradicijas.

Bibliotekų elektroniniai ištekliai, 21-oje bibliotekoje įdiegus Lietuvos integralios informacinės bibliotekų sistemos (LIBIS) skaitytojų aptarnavimo posistemę (SAP), užtikrino kokybiškesnį vartotojų aptarnavimą ir nuotolinę prieigą platesniam gyventojų ratui.

Parengtas ir įgyvendintas projektas „Išmanusis kultūros kelias Kauno rajone“, kurio tikslas – pasitelkiant šiuolaikinių technologijų naudojimu grįstus sprendimus, skatinti vietinę ir tarptautinę visuomenę domėtis Kauno rajono kultūros istorija, saugoti istorinę atmintį. Sukurto virtualaus gido keturiuose maršrutuose pateikiami 69 suskaitmeninti kultūros objektai. Ant dešimties žymiausių Kauno rajono kultūros paveldo objektų pritvirtinti QR kodai, leidžiantys išmaniai susipažinti su pastato istorija. 

Išaugo elektroninių informacijos išteklių panauda. 

Kompiuterinio raštingumo mokymuose bibliotekose dalyvavo apie 800 Kauno rajono gyventojų.

Kultūrinį turinį bibliotekose formavo projektai „Pasitikrink kultūros istorijos žinias“, „Kūrybiniai dialogai Kauno rajone“. Įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojai aktyviau įsitraukė į skaitymo skatinimo veiklas, dalijosi kultūrine ir istorine atmintimi, varžėsi protmūšiuose. 

Viešosios bibliotekos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos Kauno rajono skyriaus projektas „Kauno rajono kraštovaizdžio populiarinimo iniciatyvos ir sklaida“ pakvietė gyventojus aktyviai įsitraukti į „Pilikalnių metams“ skirtą konkursą. Sukurta fotopaveikslų paroda, pristatanti Kauno rajono piliakalnius. 

Vasaros skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka užėmė II vietą tarp Lietuvos bibliotekų. 

Bibliotekoje inicijuota Šeimos diena siekiant paskatinti šeimas su vaikais lankytis bibliotekoje.

Projektas „Inovacijų keliu: atrask, išbandyk ir tobulėk“ pasiūlė interaktyvių kūrybiškų veiklų su kompiuterinėmis programomis („Minecraft“ ir kt.), virtualios realybės akiniais. Bibliotekų lankytojai varžėsi projektuodami išmanųjį miestą, vyko kraštotyros, aviacijos, informacinių ir ryšio technologijų integruoti užsiėmimai. Biblioteka įsigijo naujos kartos robotus „mBot“. Moksleivių komandos iš Viešosios ir padalinių bibliotekų varžėsi tarpbibliotekinėse „Lego“ robotų varžybose.

Bibliotekose aktyviai buvo organizuojamos veiklos su naujomis informacinėmis technologijomis: vien Viešojoje bibliotekoje organizuota 100 integruotų istorijos, literatūros ir informacinių technologijų pamokų.

Bibliotekose sukurtos inovatyvios paslaugos prisidėjo prie gyventojų kompetencijų ugdymo, bibliotekos progreso ir žinomumo stiprinimo.

Įgyvendintas projektas „Knygos menas bibliotekoje“, buvo didinama rajono vaikų įtrauktis į kultūros procesus, ugdomi bendravimo ir meniniai gebėjimai, dalyvavo net 448 vaikai / paaugliai.

Jaunuoliai buvo išmaniai skatinami skaityti, naudojant elektronines skaitykles, o kompiuteriais atliekant įvairias kūrybines užduotis.

Besimokančiam jaunimui surengtas paskaitų ciklas „Sėkmingos karjeros link: savęs pažinimas ir karjeros planavimas“, paskaitas skaitė VDU dėstytojai. 

Viešoji biblioteka gavo akreditaciją priimti savanorius. Bendradarbiaudami su VšĮ „Actio Catholica Patria“, UAB ETKC ir Lietuvos darbo birža, vykdančia projektą „Atrask save“, sudarėme sąlygas niekur nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams įgyti naudingos patirties, įgauti motyvacijos, savarankiškumo, kitų gebėjimų, būtinų įsilieti į darbo rinką. 

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas darbuotojų kvalifikacijai kelti, jie apmokyti naujų edukacinių veiklų su informacinėmis technologijomis, taip pat mokėsi andragogikos, gerino lankytojų aptarnavimo įgūdžius.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos atstovai dalyvavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame EIFL iniciatyvos viešųjų bibliotekų inovacijų seminare. 

Augo lankytojų susidomėjimas informacinėmis ir ryšių technologijomis, taip pat vyresnio amžiaus žmonių poreikis įgyti kompiuterinio raštingumo įgūdžių.

Įsidėmėtinas bibliotekos dalyvavimas 2017 m. Elektronikos platintojų asociacijos projekte. Biblioteka kvietė bibliotekos lankytojus dalyvauti elektronikos atliekų rinkimo akcijoje ir nebenaudojamus elektronikos prietaisus atnešti į biblioteką. Per 3 mėnesius viešosios bibliotekos lankytojai atsikratė 800 kg elektronikos atliekų. Rajono bibliotekos lankytojai buvo aktyviausi, tad bibliotekos surinktas elektronikos atliekų kiekis buvo didžiausias tarp visų šalies bibliotekų, dalyvaujančių projekte.

Viešoji biblioteka tapo naujųjų technologijų pristatymo ir mokymų organizavimo centru, filialuose nuosekliai buvo diegiamos naujos paslaugos, keliama darbuotojų kvalifikacija.

Pagal Billo ir Melindos Gatesų remiamą LNB projektą „Bibliotekos pažangai 2“ parengtas Viešosios bibliotekos projektas „Moksleivių bendrųjų kompetencijų ugdymas Kauno rajono bibliotekose ir mokyklose panaudojant informacines technologijas“. Jis leido bibliotekai ir padaliniams teikti inovatyvias paslaugas moksleiviams („Lego“ robotika, darbas su vaizdo technologijomis ir planšetiniais kompiuteriais).

Biblioteka pirmąkart organizavo edukacines veiklas Garliavos sporto ir kultūros centro (dabar – Garliavos kultūros centras) inicijuotame Šeimų piknike „Išjunk TV“. Vėliau dalyvavimas šiame renginyje tapo kasmete tradicija.

Po rekonstrukcijos duris atvėrusi biblioteka tapo bendruomenės traukos centru, organizuojančiu profesionalius renginius, įgyvendinančiu Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus projektus, plėtojančiu klubų ir neformaliojo gyventojų ugdymo veiklas, pristatančiu bendruomenei naujųjų technologijų iniciatyvas. Taip pat nuosekliai modernėjo ir keitėsi bibliotekos filialų materialinė bazė. Kauno rajono savivaldybės skiriamomis lėšomis modernizuojamos ir vartotojų poreikiams pritaikomos padalinių patalpos, baldai, sudaromos palankesnės sąlygos edukacinėms veikloms ir su informacinėmis technologijomis susijusioms paslaugoms diegti. 

Viešoji biblioteka (ir Kačerginės filialas), bendradarbiaudama su Kauno rajono švietimo centru, pradėjo vykdyti Kauno rajono trečiojo amžiaus universiteto (TAU) veiklą.

Projekte „Europos savanorystės maratonas 2011“ (dalyvavo 350 bibliotekų, kuriose darbuojasi beveik 3 tūkst. savanorių) Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos savanoris Olegas Karavajevas buvo pripažintas vienu iš geriausių savanorių. 2000–2020 m. jis savanoriškais pagrindais vadovavo Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įkurtai dailės studijai, rengė plenerus, parodas, padėjo organizuoti įvairius renginius.

Aktyviai įgyvendinami profesionaliosios kultūros sklaidos ir kultūros paveldo aktualizavimo projektai bendruomenei.

Viešojoje bibliotekoje įkūrus Vaikų centrą, atidaryta Interneto skaitykla vaikams, o 2012 m. – atskira Informacinių paslaugų skaitykla suaugusiesiems, siekta koncentruoti dėmesį į vartotojų technologinio, skaitmeninio raštingumo gebėjimų ugdymą, pradėtos organizuoti integruotos informacinių technologijų pamokos įvairių grupių vartotojams, kompiuterinio ir skaitmeninio raštingumo mokymai, edukacijos su kūrybine inžinerine, programavimo ir eksperimentine technologine įranga.

Prie įėjimo į biblioteką įrengtas elektroninis savitarnos įrenginys, kuriuo skaitytojai gali grąžinti dokumentus bet kuriuo paros metu. Dokumentų apsaugai įrengti automatizuoti elektroniniai vartai. Ilgainiui visų trisdešimties padalinių dokumentai integruoti į viešosios bibliotekos elektroninį katalogą.
Kraštotyros katalogas įgavo elektroninį pavidalą. 2010 m. pradėtas pildyti elektroninis kraštotyros katalogas.

A. Makūnienės  labdaros ir paramos fondas  nuo 2009 m. dovanoja fondo išleistas knygas Kauno rajono bibliotekoms. Viešojoje bibliotekoje eksponuojamos išleistų knygų iliustracijų parodos.

Viešoji biblioteka aktyviai dalyvavo įgyvendinant trišalį LR kultūros ministerijos, LNMM bibliotekos bei Bilo ir Melindos Geicų remiamą projektą „Bibliotekos pažangai“, siekiant sudaryti sąlygas gyventojams naudotis informacinėmis technologijomis bibliotekose.

Iš valstybės investicijų programos lėšų pradėta viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcija truko apie aštuonerius metus. Renovuoto pastato pirmame aukšte įsikūrė administracija, Vaikų centras; antrame aukšte – abonementas, Informacinių paslaugų, Menų, periodikos ir užsienio kalbų bei Kraštotyros ir rašytinio paveldo skaityklos, naujai pastatytame trečiame aukšte – konferencijų bei parodų salės.

Buvo kuriamas viešosios bibliotekos elektroninis katalogas, įdiegta spaudinių komplektavimo ir katalogavimo posistemė, skaitytojams skirta OPAC programa. Sukurta Viešosios bibliotekos interneto svetainė www.krsvbiblioteka.lt.

Viešojoje bibliotekoje įvestas internetas ir ėmė veikti Interneto, Užsienio kalbų bei Muzikos skaityklos. Viešoji biblioteka prisijungė prie Lietuvos integralios bibliotekos informacinės sistemos (LIBIS), pradėtas kurti suvestinis elektroninis katalogas, tai buvo bibliotekos procesų automatizavimo ir bibliotekų progreso proveržis. Visų darbuotojų pastangomis Viešosios bibliotekos  fondai buvo baigti rekataloguoti iki 2001-ųjų.

Vieni pirmųjų Lietuvoje įdiegėme internetą Zapyškio filiale ir toliau sėkmingai diegėme informacines technologijas labiau nuo centro nutolusiose miestelių ir kaimų bibliotekose. Pradėjus kaimo ir miestelių bibliotekų kompiuterizaciją, bibliotekų lankytojams suteiktos galimybės nemokamai naudotis internetu, savarankiškai klausytis muzikos įrašų, mokytis užsienio kalbų, žiūrėti filmus. 

Viešojoje bibliotekoje įkurta dailininko Olego Karavajevo dailės studija „O.K.“ suvienijo meną mylinčius ir piešti norinčius išmokti įvairių profesijų žmones.

Prasidėjo rajono bibliotekų modernizavimas. Naujųjų technologijų diegimo ir informacinės bazės kūrimo viešojoje bibliotekoje pradžia – Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Irenos Viktorijos Stančiauskienės parengtas ir Atviros Lietuvos fondo paskelbtą konkursą laimėjęs projektas „Viešoji biblioteka – Kauno rajono bendruomenės informacijos ir kultūros centras“. 

Viešojoje bibliotekoje pradėjo veikti nevyriausybinė organizacija Garliaviečių klubas.

Biblioteka įsigijo pirmąjį kompiuterį, naują kopijavimo aparatą ir pradėjo teikti kopijavimo paslaugas.

Kauno rajono centrinė biblioteka pavadinta Kauno rajono savivaldybės viešąja biblioteka, 35 miestelių ir kaimų bibliotekos – Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialais.

Veikė centrinė biblioteka, 4 gyvenviečių ir 31 kaimo biblioteka. 

Kauno rajono valdybos potvarkiu visos rajono kultūros įstaigos perduotos savivaldybei. Centrinė biblioteka liko pavaldi Kauno rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir švietimo skyriui, o kaimo ir miesto filialai – seniūnijoms. Centrinei bibliotekai paliktos metodinės, knygų komplektavimo ir tvarkymo funkcijos. 

Buvo įsteigtas Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skyrius.

Kauno rajono savivaldybės viešajai bibliotekai su filialais pradėjo vadovauti bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė.

Bibliotekos fondai pradėti perklasifikuoti pagal Universaliąją dešimtainę klasifikaciją (UDK), procesas baigtas 1993-iaisiais.

Iniciatyvūs ir visuomeniški bibliotekininkai subūrė Kauno rajono centrinės bibliotekos agitbrigadą „Kartoteka“ ir organizuodavo nuotaikingus pasirodymus. 

Darbuotojams ir skaitytojams duris atvėrė naujas centrinės bibliotekos priestatas. Pirmame aukšte: erdvi salė, knygų saugykla, knygų komplektavimo skyrius, metodinis skyrius, administracija. Antrame aukšte: skaitytojų aptarnavimo skyrius, skaitykla, muzikos ir užsienio kalbų kabinetas, bibliografinis skyrius.

Dėl būtinybės plėsti bibliotekos patalpas pradėta bibliotekos priestato statyba pagal Respublikinį žemės ūkio gamybinių pastatų rekonstravimo-projektavimo instituto parengtą projektą.

Darbuotojų iniciatyva bibliotekose vyko itin aktyvus kultūrinis gyvenimas: knygų šventės ir pristatymai, susitikimai su rašytojais, aktoriais ir kitais žymiais to meto visuomenės bei politikos veikėjais. Bet dėl vietos stokos centrinėje bibliotekoje didesni renginiai dažniausiai vykdavo kitų įstaigų salėse.

Kauno rajono rajoninė biblioteka pavadinta Kauno rajono centrine biblioteka, joje įvestos naujos pareigybės, suformuota nauja bibliotekos struktūra, įkurtas Skaitytojų aptarnavimo skyrius, ūkinis skyrius (iš viso bibliotekoje 22 darbuotojai). Uždarius neperspektyvias kaimo bibliotekas, liko veikti 47 bibliotekos. Uždarytų bibliotekų vietoje įkurti knygų išdavimo taškai Knygų užsakymo, tvarkymo, paskirstymo ir katalogų organizavimo funkcijos pavestos atlikti centrinės bibliotekos Knygų komplektavimo skyriui.

Rajono teritorijoje veikė 65 bibliotekos. Viena biblioteka per metus gaudavo knygų vidutiniškai už 300 rublių.

Siekiant atnaujinti fondus, buvo nurašomi nepaklausūs, neaktualūs, susidėvėję spaudiniai, nurašyta net 279 752 egz. spaudinių. Didžiausias fondų valymas vyko 1974–1975 m.

Kauno rajone veikė Kauno rajoninė biblioteka (Garliavoje) ir jai pavaldžios: Rajoninė vaikų biblioteka (Garliavoje), Vilkijos miesto biblioteka, Ežerėlio, Kačerginės, Kulautuvos gyvenviečių bibliotekos ir 59 kaimo bibliotekos. Bibliotekos turėjo sukaupusios apie 430 tūkst. dokumentų fondus, kaimo bibliotekose buvo nuo 150 iki 700 skaitytojų.

Kauno rajono tarybos vykdomasis komitetas nusprendė kaimų teritorijose steigti kilnojamąsias bibliotekas. 

Garliavoje įsteigtoje Kauno rajono rajoninėje vaikų bibliotekoje dirbo trys darbuotojai, teikiantys metodinę pagalbą rajono bibliotekoms, dirbančioms su vaikais.

Biblioteka iš Kauno miesto buvo perkelta į Garliavos gyvenvietę adresu P. Cvirkos g. 18 (dab. Vytauto g. 71). Bibliotekoje veikė abonementas, skaitykla ir kilnojamasis fondas.

Rajono bibliotekoms ėmė vadovauti ilgametė bibliotekos vedėja, vėliau bibliotekos direktorė Vanda Urbonavičiūtė-Šniūtienė.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakymu Vilijampolės rajonas buvo sujungtas su Panemunės rajonu ir pavadintas Kauno rajonu, tad Vilijampolės rajono rajoninė biblioteka pavadinta Kauno rajono rajonine biblioteka. Kaimo bibliotekų skaičius Rajoninei bibliotekai išaugo iki 48.

Įkurta Vilijampolės rajono rajoninė biblioteka (Kaune, A. Šiaučiūnaitės g. 22; per 8670 egz. knygų, apie 890 skaitytojų). Jai priklausė 20 kaimo bibliotekų. Po kelerių metų įkurta Vilijampolės rajono rajoninė vaikų biblioteka, o 1955-aisiais rajoninėje bibliotekoje atidaryta skaitykla. Tai Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (Garliava, Vytauto g. 21) ištakos.

Vykdant administracinę teritorijų reformą, Kauno apskrities teritorijoje buvo sudaryti 4 teritoriniai vienetai: Vilijampolės rajonas (centras Kaune), Panemunės rajonas (centras Garliavoje), Vilkijos rajonas (centras Vilkijoje), Jonavos rajonas (centras Jonavoje). Trijuose rajonuose (dabar priklausančiuose Kauno miesto ir rajono teritorijoms) buvo organizuojamos ir trys rajoninės bibliotekos.

Pradėta gaivinti prieš karą įkurtų bibliotekų veikla. Kauno rajone įsteigtos Kulautuvos, Raudondvario, Zapyškio, Kačerginės ir Palemono bibliotekos, sparčiai plečiamas klubų-skaityklų tinklas, bet vėliau vietoje jų pradėta steigti kultūros centrus, o knygų fondai perduoti bibliotekoms.

Kauno rajone skaitytojams duris atvėrė Karmėlavos, Lapių, netrukus ir Vilkijos bibliotekos. Dauguma bibliotekų teturėjo tik po 1000–1500 egz. knygų.

Dabartinėje Kauno rajono teritorijoje – Babtuose, Čekiškėje ir Vandžiogaloje – įsteigtos pirmosios viešosios bibliotekos. 

Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai ir Ministrui Pirmininkui Juozui Tūbeliui pasirašius Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą, Lietuvoje pradėtos steigti Viešosios bibliotekos.