Pradinis Nuorodos Verslas Straipsniai

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai- Babtų-Varluvos miškų biosferos poligonas

BABTŲ SENIŪNIJA

Poligonas įsteigtas 2004 m. Varluvos–Babtų miškų masyve. Priklauso Kauno miškų urėdijai.Biosferos poligone siekiama išsaugoti Babtų–Varluvos miškų ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti vidutinio margojo genio (Dendrocopos medius) ir baltnugario genio (Dendrocopos leucotos) populiacijas teritorijoje. Čia vykdomas saugomų rūšių monitoringas, moksliniai tyrimai, kaupiama informacija apie rūšių įvairovę. Be to, atliekami gamtosaugos eksperimentai natūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir jų aplinkinėse teritorijose, analizuojamas žmogaus veiklos poveikis natūralioms ekosistemoms.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Babt%C5%B3-Varluvos_mi%C5%A1k%C5%B3_biosferos_poligonas

Kauno rajono paminklai - Suolelis 1919-1920 m. savanoriams Neveronyse

never

NEVERONIŲ SENIŪNIJA
Neveronys, Krašto g.4

2015 m. Neveronyse atidengtas ir pašventintas paminklinis suolelis šio krašto nepriklausomybės kovų Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams atminti.

Neveronių krašto Vyties Kryžiaus kavalieriai:
Mikas Buragas, Kazys Butvinskas, Pranas Čižinauskas, Jonas Mickevičius, Petras Radykas, Jonas Stankevičius, Kazys Zinkevičius.

1919-1920 m. pakaunės savanorių vardai įamžinti netradicinės formos paminklais – pusiau atversta istorijos knyga. Idėjos autoriai architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika įsitikinę, kad tokie paminklai tinka puoselėti istorinę atmintį. „Knygai suteiktos formos, proporcijos ir dydžiai artimi įprastam suoleliui. Prisėdę ant jo, mintimis nusikelsime į istorinius Lietuvos laisvės kovų laikus", – sumanymą aiškino architektė. Paminklą supa pasagos forma pasodinti raudoni žemaūgiai krūmai. Želdinių spalva ir forma, taip pat turi simbolinę prasmę.
Šiam atminties ženklui istorijos knyga su išrašytais pakaunės krašto karžygių vardais pasirinkta neatsitiktinai. Tai yra žurnalisto Viliaus Kavaliausko knygos „Pakaunės krašto karžygiai" tąsa.

Istorinių šaltinių duomenimis, į besikuriančią Lietuvos kariuomenę 1919 m. išėjo šimtai Garliavos, Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vandžiogalos, Lapių, Vilkijos, Zapyškio vyrų. V.Kavaliauskas savo knygoje suskaičiavo: net 96 vyrai ir moterys iš pakaunės krašto arba atgulę į jo žemę yra pelnę Vyties Kryžius. Dar gausesnė Kauno krašto savanorių armija – „Versmės" leidyklos duomenimis, joje mažiausiai 645 pavardės.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Kauno rajono paminklai - Juozui Naujaliui-III

uuujjjiiol

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
Raudondvaris

1989 m. Raudondvario pilies parke pastatyta skulptūra iš granito „Vaidila su varpu“.
Skulptūra laimėjo antrąją vietą konkurse J. Naujalio paminklui sukurti. Autorius – skulptorius
Leonas Strioga.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Kauno rajono paminklai - Lietuvos katalikiško jaunimo sąjungai

pavasarininkai

ROKŲ SENIŪNIJA
Vainatrakio kaimas

Paminklas Lietuvos katalikiško jaunimo sąjungos Vainatrakio kuopai atminti. Pastatytas 1925 m.

Lit. ir nuotr.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius]

Kauno rajono paminklai - Skulptūra Margininkų kaimo žmonių atminimui

1007-7985

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA
Margininkų kaimas

Švč. Mergelės Marijos skulptūra,skirta Margininkuose gyvenusiems ir amžinojo poilsio išėjusiems žmonėms atminti. Pastatyta 2018 m. Aut. skulptoriaus Tomas Stambrauskas.

Lit. ir nuotr.: http://margininkai.lt/renginiai/svc-mergeles-marijos-skulptura-iamzintas-margininkuose-gyvenusiu-zmoniu-atminimas/

Kauno rajono paminklai - Tautosakininkui Antanui Juškai

juskai

VILKIJOS SENIŪNIJA
Vilkija,Kauno Mažoji g. 2

Paminklas Lietuvos kunigui, leksikografui, tautosakininkui, ryškų pėdsaką palikusiam Vilkijoje -  Antanui Juškai prie  A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

Kauno rajono paminklai - Šv. Luko skulptūra


LUKO

VILKIJOS SENIŪNIJA
Vilkija, Bažnyčios g. 23

Profesionalus ir išskirtinis meno kūrinys papuošė Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) aplinką. Tai šv. Luko, evangelisto, gydytojų globėjo (I a.), akmeninė skulptūra, pastatyta 2015 m. Jos autorius – skulptorius prof. Gintaris Juozas Česiūnas.Sumanymą taip išreikšti pagarbą savo mokytojams, kolegoms, bendražygiams bei visų medikų darbui Lietuvos nusipelnęs gydytojas Adolfas Augustinavičius, 45-erius metus vadovavęs Vilkijos gydymo įstaigai.


Lit. ir nuotr.: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vilkijos-pspc-atidengta-sv-luko-skulptura

Kauno rajono paminklai - Stogastulpis su Nukryžiuotojo, Pietos, Marijos Magdalenos ir Rūpintojėlio skulptūromis


200 1


VILKIJOS SENIŪNIJA
VILKIJA

Stogastulio autorius J. MIkutaitis. Registruotas Lietuvos kultūros vertybių registre.

Lit. ir nuotr.:https://kvr.kpd.lt/

Kauno rajono paminklai - Skulptūrų parkas panemunėje


skulpt

VILKIJOS SENIŪNIJA

Vilkijoje ant Nemuno skardžio atsirado įspūdingas skulptūrų parkas – čia puikuojasi ištaršytų plaukų senolis, žvejys, mergaitė ir suoliukui tinkama krokodilo skulptūra. Seniūnaičio A. Smolensko ir medžio drožėjo-skulptoriaus A. Sniečkaus dėka mieste atsirado žydų žudynių bei buvusios sinagogos vietą žymintis drožinys.
Yra planų ateityje išdrožti skulptūrą- ženklą vairuotojams, žymintį įvažiavimą į Vilkiją.

Lit. ir nuotr.: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/skulpturos-vilikoje-724344

Kauno rajono paminklai - Palazduonio šaltinis

200 2

200 3

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Palazduonio kaimas

Šaltinis yra Kauno miškų urėdijoje, Vilkijos girininkijos teritorijoje, I miškų masyvo 6 kvartalo pietiniame pakraštyje į šiaurės vakarus nuo Butvilonių piliakalnio. Už 12 m. į šiaurės vakarus nuo jo, aukštumoje, stovi, stovi mūrinė koplytėlė su Kristaus ir Marijos statulomis. Vienas medinis kryželis įkeltas ir į eglę ties šuliniu. Pirmąsias žinias apie šią vietą randame 1935 m. Lietuvos žemės vardyno anketose, kur ji vadinama Šulnėliu arba Prizginto šulnėliu, ir kur pasakyta, kad Palazduonio šaltinio vanduo turįs „gydomos ir šventos reikšmės". 1936 m. apie šią vietą duomenų surinko Balys Buračas, nors jų ir nepaskelbė. Senosios kartos žmonių pasakojimai rodo, kad ši vieta iš seno buvo laikoma šventa, XIX a. pab. – XX a. per. Čia jau stovėjo medinė koplytėlė, šalia kurios buvo ir dėžutė aukoms rinkti. Prie Palazduonio šaltinio žmonės užsukdavo vykdami į atlaidus Seredžiuje arba Čekiškėje. Šaltinio vandeniu praustis, šio vandens parsinešti visada ateidavo ir ligoniai. Daugiausia buvo gydomos akys, vanduo taip pat geriamas, laikomas šventu.

Lit.: Lietuvos Lokaliniai tyrimai
Kultūros paveldo departamentas
Nuotr.: https://kvr.kpd.lt