KRAŠTOTYROS KNYGOS

Dabužinskaitė Leokadija

Choreografė

Skaityti

Rinkus-Rinkevičius Antanas


rinkus

KNYGNEŠYS

Gimė 1862 m. lapkričio 12 d. Braziūkuose, Zapyškio sen., Kauno apskr.

Apsigyvenęs Vincentavo kaime 1879 - 1887 m. daraktoriavo - slaptai mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Lietuvišką spaudą pradėjo platinti apie 1885 m. Spaudos nuvykdavo į Tilžę, taip pat gaudavo iš kitų knygnešių. Bendradarbiavo su knygnešiais M. Eimaičiu, B. Sutkumi,
J. Žitinevičium ir kitais. Įkliuvęs žandarams ir nenorėdamas patekti į kalėjimą, knygnešys pasitraukė į Ameriką (1887-1892). Grįžęs į Lietuvą, toliau platino lietuvišką spaudą, daugiausia Lekėčių apylinkėse, taip pat persikeldavo per nemuną į buvusių Vilkijos ir Veliuonos valsčių kaimus. Aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. Reikalavo, kad valsčiaus dokumentai būtų rašomi lietuvių kalba. Buvo areštuotas. Antrą kartą į Ameriką išvyko prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Lekėčiuose. Nuo 1935 m. paskirta 25 lt. knygnešio pensija.

Mirė apie 1941 m. Palaidotas Lekėčių kapinėse.

Lit. ir nuotr. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius : Diemedis, 2004.

Marma Kazimieras

KNYGNEŠYS, KUNIGAS

Gimė 1878 kovo 13 d. Vilkijoje, Kauno raj.

Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1902 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Kriukus, Joniškio raj. Čia susipažino su knygnešiais, iš jų gaudavo lietuviškos spaudos. Skaitydavo pats, taip pat platindavo tarp savo pažįstamų. Kunigavo įvairiuose miesteliuose: Varniuose, Čekiškėje, Kaune ir kt. 1922m. paskirtas Krakių klebonu. Panaikinus spaudos draudimą bendradarbiavo lietuviškos periodikos leidiniuose.

Mirė 1949 m. lapkričio mėn. 20 d. Krakėse, Panevėžio raj.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

Kairiūkštis Povilas

KNYGNEŠYS, GYDYTOJAS

Gimė 1868 m. sausio 13 d. Girininkuose, Garliavos apyl. Kauno raj.

Mokėsi Veiveriuose, Seinuose. 1881-1888 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1888-1893 m. – Maskvos universitete, Medicinos fakultete. Dalyvavo slaptos lietuviškos studentų draugijos veikloje. Gavęs gydytojo diplomą, dirbo  Maskvoje, nuo 1894 m. – Smolenske. Įtarus platinant lietuvišką spaudą, P. Kairiūkščio bute buvo atlikta krata. Buvo rasta lairaščio „ Ūkininkas“ du numeriai. Paskirtas trijų mėnesių areštas. 1902 m. caro paliepimu ištremtas vieniems metams. 1920 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo ligoninėse, rašė straipsnius į medicininę spaudą.

Mirė 1932 m. lapkričio 3 d. Kaune.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

Ivanauskas Karolis


KNYGNEŠYS

Gyveno Čekiškėje, Kauno raj.

Nuo 1895 m. gyveno Ariogaloje, Raseinių raj. Tarnavo dvaruose, klebonijoje. Buvo raštingas. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo apie 1890 m., gabendavo iš Mažosios Lietuvos. Iš karto nešdavo apie 4 pūdus (apie 64kg). Kartu su vyru eidavo ir žmona Ieva Povilaitytė- Ivanauskienė. Palaikė ryšius su kitais knygnešiais - Pranu Paprecku, Juozu Karabinu ir kt. Platindavo vaikščiodamas po kaimus, knygas nešdavo kuprinėje. Ivanauskų namuose kratos būdavo dažnai. Knygas slėpdavo bažnyčios varpinėje. Įkliuvo su lietuviška spauda tik 1910 m. ties Seredžiumi. Ištrūkęs iš policijos, pabėgo į JAV ir ten po poros metų žuvo anglių kasykloje. Likusi Lietuvoje žmona tęsė lietuviškos spaudos platinimą.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

Eidimtas Jonas


KNYGNEŠYS

Gimė 1862 m.

1885 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Deltuvos (Ukmergės r.), Lygumų (Pakruojo r.), Skaudvilės (Tauragės r.), Raudėnų (Šiaulių r.) ir kitose parapijose. Kunigaudamas platino religinio turinio knygas ir laikraščius. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, vėliau „Šaltinyje“, „Draugijoje“, „Vilniaus žiniose“ ir kituose. Prasidėjus 1905 m. revoliucijai prisidėjo prie tautinio lietuviško judėjimo. Carinei administracijai pasiūlius kunigą nubausti, buvo pažemintas pareigose ir išsiųstas į Babtų parapijos Muniškių filiją.

Mirė 1917 m. lapkričio mėn. 26 d. Muniškiuose, Kauno raj.

Bulota Juozas

KNYGNEŠYS

Gimė apie 1830 m.

Gyveno Juočionių kaime (kaimas buvo netoli Kulautuvos), Kauno r. Sielininkas 1885 m. rugsėjo 12d., grįžtant iš Mažosios Lietuvos, Kauno geležinkelio stotyje muitininkai iš jo atėmė dvi lietuviškas knygas. 1888 kovo 18 d. Kauno apygardos teisme išteisintas.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

Budzeika Petras


KNYGNEŠYS

Gimė 1841 m.sausio 18 d. Suvalkijoje

Kunigu įšventintas 1865 m. kovo 5 d. Pirmosios kunigavimo vietos nežinomos. Vėliau iki 1873 m. buvo Seinų katedros vikaras. 1873-1881 m. kunigavo Lenkijoje. 1882 m. paskirtas Garliavos klebonu ir Marijampolės dekanu. Šias pareigas užėmė iki mirties. Važiuodamas į Seinus pas vyskupą dekanato reikalais seminarijos studentams nuveždavo lietuviškos spaudos, kurios gaudavo iš Kalvarijoje gyvenusio knygnešio kunigo Adomo Grinevičiaus. Grįždamas atgal Kalvarijoje gaudavo lietuviškos spaudos Kauno kunigų seminarijos auklėtiniams.

Mirė 1907 m. spalio 4 d. Garliavoje, Kauno raj.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

Baltrušaitis Jonas

KNYGNEŠYS

Gimė 1858 m.  gruodžio 26 d. 

Jaunystėje dirbo mokytoju. 1889 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1894 m. ir paskirtas vikaru į Saudargą.1897 m. perkeltas į Garliavą, 1900 m. - į Jelenevą (Lenkija). 1901 m. perkeltas vikaru į Šunskus, o 1902 m. – vėl į Garliavą. 1910 m. paskirtas Pažėrų klebonu. Čia rūpinosi mokyklos statybomis.

Mirė 1920 m. Pažėrų km., Kauno raj.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004

Baltrus Sutkus


baltrus sutkus

https://bbf.lt/AgKxn

KNYGNEŠYS

Gimė apie 1863 m.

„Eina ir lieka pėdos gilios
Ir jų neužsnigt.
Smagu po gimtą žemę vaikščiot
Ir pėdsakus palikt...“ (J.Marcinkevičius)

Gimė 1863 m. Riogliškių km., ūkininkų šeimoje. Vaikystėje lankė Zapyškio pradinę mokyklą. Mėgo skaityti knygas, domėjosi gimtojo krašto istorine praeitimi. Buvo gabus, mokėjo keletą kalbų. Spaudos draudimo metais B. Sutkus bendravo su vietiniais knygnešiais, iš jų gautas knygas ir laikraščius platindavo gyventojams. Artimi ryšiai jį siejo su Vincu Kudirka. Būsimasis daktaras vasarą gyveno pas dėdę kleboną Jurgį Kolytą. B. Sutkus tapo tikru V. Kudirkos talkininku Zapyškyje. Kadangi V. Kudirką nuolat sekė caro žandarai, klebonas J. Kolyta prašė sūnėno nelaikyti klebonijoje draudžiamų knygų, nes žandarai jų ieškojo ne tik klebonijoje, bet ir bažnyčioje. Tačiau B. Sutkus buvo sumanus konspiratorius - mokėdavo paslėpti knygas bažnyčioje esančioje vargonų spintoje ir po laiptais.
B. Sutkus bendravo su dvarininke Marija Daukšaite-Dambravičiene. Ji nuo 1883 m. globojo studijuojantį V. Kudirką. Jos namuose vykdavo pasitarimai knygų platinimo klausimais. Pasitarimuose dalyvaudavo V. Kudirka ir B. Sutkus.
B. Sutkus vedė būdamas 33 metų. Turėjo12 vaikų, iš kurių išaugino aštuonis. Aktyviai rūpinosi savarankiškos Lekėčių parapijos įsteigimu, dalyvavo visuomeninėie veikloje, rinko spaudos draudimo laikotarpio knygas ir laikraščius. Domėjosi muziejininkyste: buvo surinkęs nemažai titnaginių kirvukų ir senoviškų girnų kolekciją. Dalį surinktų eksponatų perduodavo į muziejus. Net Ir sulaukęs garbaus amžiaus, jei reikėdavo, B. Sutkus pėsčiomis ateidavo ir į Kauną.
Artimai bendravo su dailininku Jonu Šileika, kuris apie 1932 m. nutapė B. Sutkaus portretą. Su gamta, su gimtuoju kraštu nepertraukiamais ryšiais susietą žmogų matome šiame B. Sutkaus portrete. Orus, inteligentiško veido valstietis, buvęs knygnešys, ramus ir didingas rymo gimtojo Nemuno šlaite, prie senos liepos, kurios drevėje slėpdavo knygas.

B. Sutkus mirė 1945 m., sulaukęs 82-ejų. Palaidotas Lekėčių kapinėse.
Prosenelio knygnešio pomėgį knygai paveldėjo proanūkės Alma Ališauskaitė-Drumelienė ir Saulė Ališauskaitė-Vaidelienė.

Lit. :
Novužės krašto vaikai / Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius. - Marijampolė : Ramona, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 2 t. : iliustr.. - ISBN 9986-851-27-0
[D.] 1 : XVIII-XIX a. iškilieji zanavykai. - 1999. - 243, [1] p. : iliustr., faks.. - Tiražas 1000 egz.. - ISBN 9986-851-26-2 (įr.) : 30 Lt

Ėjo vyrai nemunais [ Lekėčių miestelio gyventojų visuomeninė veikla] / Bernardas Aleknavičius.- XXI amžius, 2001, Nr. 89.
Knygnešys ir švietėjas Baltrus Sutkus / Antanas Vaičius. - Iliustr. - Iš krašto praeities // Naujos tėviškės žinios. - ISSN 1392-8686. - 2006, geg. 6, p. 6.