Pradinis Kraštotyros knygos Straipsniai Kauno rajono Bažnyčios - Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Kauno rajono Bažnyčios - Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

zap

 zap2

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Zapyškis, Muziejaus g. 1

Kairiajame Nemuno krante, Zapyškyje, stovi sena, Vytauto Didžiojo laikus menanti gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Tai brangus ir vertingas XVI amžiaus lietuviškos gotikos paminklas, iškentęs amžių negandas, karus ir potvynius. Amžių legendos byloja, esą toje vietoje, kur šiandien driekiasi plačios Zapyškio lankos, tolimoje praeityje buvo senovės lietuvių šventykla su akmens aukuru. Įvedus katalikybę, romuva buvo išgriauta ir toje vietoje pastatyta bažnyčia. Anot šio romantiško pasakojimo, Zapyškio bažnyčia, pastatyta XIV amžiaus pabaigoje, yra viena seniausių bažnyčių mūsų krašte. Ją galima vadinti Lietuvos bažnyčių motina.
Padavimai lieka padavimais, o istorijos šaltiniai tvirtina, jog ši šventovė pastatyta Naugarduko vaivados Povilo Sapiegos 1578 m. Tačiau, yra teiginių, kad galėjo būti pastatyta ar pradėta statyti 1530 metais, kai ši vietovė priklausė Elzbietai Sapiegienei–Astikienei. 1668 m. bažnyčia pašventinta Šv. Jono Krikštytojo vardu.
Bažnyčia daugelį kartų atnaujinta. Istoriniuose šaltiniuose minimi remontai vykdyti 1666 m., taip pat 1698 m., 1744 m., 1763 m.
1812 m. Napoleono kariuomenei žygiuojant į Rusiją, kareiviai bažnyčioje įsirengė arklidę ir pastatui pridarė daug žalos. 1829 m., 1864 m. ir 1869 m. bažnyčia vėl tvarkyta. Remontuojant pristatyta zakristija, paaukštintos sienos ir lubos, pakeista stogo konstrukcija, viduje įrengti vargonai, uždažyta sienų tapyba. XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje prie pagrindinio fasado buvo pastatyta varpinė (nugriauta 1912 metais).
XIX – XX amžių sandūroje šventovės pastatas sunyko, nuo 1901 m. čia nebuvo laikomos pamaldos. 1923 m. dailininko A. Preso iniciatyva šventovė restauruota, tačiau vėliau paversta sandėliu.
Bažnyčią nuolat niokojo Nemuno potvyniai, ypač 1946 m., kai per didįjį potvynį kylantis upės vanduo sugriovė presbiteriją ir išvertė apie bažnyčią augusius senus gluosnius. Potvyniai šėlo iki 1960 m., kol buvo pastatyta Kauno hidroelektrinės užtvanka.
Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą bažnyčioje stovėjo trijų barokinių altorių ansamblis (XVII a. pab. – XVIII a. I p.), medinė renesansinė sakykla (1581 m.), didžiajame altoriuje kabėjo net du stebuklingais laikyti paveikslai: „Ecce Homo“ ir „Švč. Mergelė Marija“. Pastarasis, pasak legendos, čia atsirado stebuklingu būdu: jį atplukdęs elnias ant savo ragų. Bažnyčioje prie vargonų išties kabėjo medinė drožinėta briedžio ar elnio galva su tikrais ragais (XVII a. I p.). Šiuo metu mistiškieji ragai yra Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, kitos interjero detalės neišlikusios. Bažnyčioje buvo puikios konstrukcijos, 105 cinko dūdų vargonai, vadinti Lietuvos vargonų karaliais, galėję būti sumontuoti dar XVI a. Juos puošė karaliaus Dovydo bei grojančių angelų skulptūros, judėjusios instrumentui grojant. Vargonus Pirmojo pasaulinio karo metais išardė vokiečių kareiviai.
1953–1956 m., pagal architekto A.Umbraso projektą bažnyčia vėl restauruota, o 1969 m. ir 1979 m. remontuota. Buvo parengti vandeniui nepralaidžios šventoriaus tvoros bei apsauginio pylimo projektai.
Iki 1992 m. bažnyčios pastatas priklausė Kauno istorijos muziejui (dabar –Vytauto Didžiojo karo muziejus), jame vyko kultūriniai renginiai, parodos.
1992 m. bažnyčia įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, 1993 m. – grąžinta religinei bendruomenei. Pradėti remonto darbai, išleistas bažnyčiai skirtas pašto ženklas (dail. Eugenijus Gūzas). Nuo 1996 m. senojoje gotikinėje bažnyčioje vyko Pažaislio muzikos festivalio, kamerinės muzikos koncertai, įvairūs renginiai. 2002 m. paskelbta kultūros paminklu ir perduota Vilkaviškio vyskupijos kurijai.
2008 m. Kultūros paveldo departamento lėšomis bažnyčioje atlikti fasadų (kontraforsų) mūro ir cokolio restauravimo darbai: įrengta nauja danga, baigtas tvarkyti stogas, permūrytas karnizas, pakeistos grindys. Muzikos atlikėjai džiaugėsi puikia bažnyčios erdvių akustika. Bažnyčioje iki 2015 m. kartais vykdavo edukaciniai užsiėmimai, kino vakarai, Pažaislio muzikos festivalio koncertai.
2017 – 2018 m. vykdant Zapyškio senojo miesto vietos ir Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios teritorijų tvarkymo ir pritaikymo visuomenės pažinimui projektą buvo vykdomi archeologiniai tyrimai. Iš viso atlikta 80 perkasų. Kasinėjant bažnyčios šventoriaus teritorijoje, kaip ir bažnyčios viduje, rasta pavienių žmonių kaulų. Žmonės čia buvo laidojami XVI- XVIII a., galbūt ir XIX a. su negausiomis įkapėmis, randama smeigtukų, pavienių audinio liekanų, sagtelių fragmentų, monetų. Tyrimų metu fiksuoti 52 kapai ir kaulų sankaupos. Tyrimus atliko ir išvadas pateikė archeologas J. Račas.
Kauno rajono savivaldybės iniciatyva ir lėšomis, pasinaudojant Europos Sąjungos finansavimu, 2019 m. restauruota Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir, pagal senus XX a. pr. žemėlapius, atkurta senojo Zapyškio miestelio aikštė. Projekto autoriai – architektai G. Prikockis ir M. Zajankauskas.
Unikalus objektas atgijo, nušvito naujomis spalvomis ir ateityje bus intensyviai naudojamas kultūriniams renginiams: įvairiems festivaliams, koncertams, parodoms, Šv. Jono atlaidams.

Lit.: Lietuvos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [sudarytoja Laima Šinkūnaitė]. - Kaunas : VšĮ "Terra Publica", 2009.
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015.

Nuotr.: https://welovelithuania.com/galutiniai-sprendimai-del-zapyskio-baznycios-prieigose-vykdomo-projekto-bus-priimami-pavasari/