Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno apskričių bibliotekose 2021–2023 m. bus įgyvendinamas 5-8 klasių moksleivių skaitymo skatinimo projektas „Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“.

Vilkijos bibliotekos salytėje plk. Aleksiejus Gaiževskis pristatė šiais metais išleistą, dar spaustuvės dažais kvepiančią "Tarp dangaus ir žemės Taip gimsta kariai - 1991 - 1992" knygą. Knygos "Tarp dangaus ir žemės Taip gimsta kariai - 1991 – 1992“ autorius kalbėdamas apie knygos sumanymą kalbėjo, kad atėjo laikas man "prisiduoti". Įgyvendinau vieną iš savo gyvenimo planų - parašiau knygą.

Rugsėjo 9-tą dieną apsijungusios Vilkijos ir Padauguvos bibliotekos bibliotekininkės Jolanta Bačėnienė, Liucija Baltiejienė bei Regina Jarienė su savo skaitytojais aplankė Holokausto aukų kapus Jaučakių miške, uždegė žvakutes, tylos minute pagerbė žuvusių atminimą ir paminėjo Europos žydų Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines. Trumpai apžvelgėme holokausto istoriją.

Saulės ir knygos paskirtis vienoda – šviesti ir šildyti, šiais žodžiais, ketvirtadienio saulėtą ir šiltą rytmetį, pradėjome pirmąją pažintį su biblioteka ir jos gyventojais. Knygų namuose, vaikai susipažino su popierinėmis gyventojomis – didelėmis ir mažomis, storomis ir plonomis, lietuviškomis ir užsienietėmis, popierinėmis ir ,,kompiuterinėmis“.

Susipažinti su Čekiškės biblioteka, vedini savo mokytojos A. Žotkevičienės, sugužėjo trečiokėliai. Jiems viskas buvo įdomu: kompiuteriai, žaidimų sala ir žinoma, knygos. O bibliotekoje yra visokių: mažiausia knygutė, storiausia knygutė, su paveikslėliais ir be jų, spalvotos ir ne. Bet didžiausią įspūdį paliko interaktyvios knygelės. Mokiniams patiko, kad bibliotekoje galima skaityti, daryti namų darbus, žaisti, piešti.

Rugsėjo 17 – 26 d. vyks Europos paveldo dienos (EPD), metų tema ,,Įtraukiantis paveldas". Šių dienų tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimą, tausoti ir palikti ateinančioms kartoms. O kokį paveldą turime mes, Neveronių gyventojai, kurį galėtume saugoti ir palikti ateičiai? Iš pirmo žvilgsnio, kaip visai nieko nėra vertingo ar saugotino, lyg tai Neveronys neturi savo istorijos, tačiau ji tikrai yra įdomi ir netikėta.